- stebus
- stebùs, -ì adj. (4)
1. Kos54, NdŽ žr. stebuklingas 1: Jog jau šviesiai regime ir girdime anas stebias ir dides Dievo slaptes DP323. Dabokis stebiam arba dyvinam Dievo visagalinčio darbui SE17. Stebus jo užgimimas KN129.
2. Kos54, Sut žr. stebuklingas 4: Stebus tai yra daiktas brš. Kas dar yra stebesniu – vis pačių valgiai, gėrimai ir skaniniai, ne svetimys buvo S.Dauk.
stebù n.: Tai stebu yra akėse mūsų brš.
Dictionary of the Lithuanian Language.